AUŠRA KURIENĖ Kaip užauginti žmogų

Screen Shot 2017-05-19 at 9.58.24 PMĮspūdis. Žadėjau bloge aprašinėti tik grožinę literatūrą ir kūrybinio rašymo teorijos knygas, bet šita knyga tokio gerumo ir taip plačiai pritaikoma, kad niekaip negaliu susilaikyti neparekomendavusi. Knygą į rankas paėmiau norėdama sužinoti, kaip elgtis su savo mažuoju, kad augtų laimingai ir į laimingą žmogų. Bet radau ne tik šitai. Skaičiau ir klimpau vis gilyn į savo vaikystę: daug paprasčiau man pasirodė “perskaityti ir patikrinti” ne taikant teorijas savo kojos pirštą graužiančiam vaikui (ir laukti, kol jis užaugs ir atsakys man į klausimą, ar viena ar kita teorija suveikė), bet prisimenant, kaip su manimi elgėsi tėvai (mokytojai, aplinka, visuomenė) ir kaip tai atsiliepė mano dabarčiai. Šūdinai J Gaila, kad mano augimo laikais buvo ta kažkokia vienintelė knyga apie vaikus, kurią skaitė visa Rusija ir visi mano kartos tėvai. Ačiū Almai literai, kad perleido knygą dar kartą ir man pavyko ją įsigyti. Ir pati perskaičiau, ir vyrui duosiu, ir dar kartą paskaitysiu, kai vaikas paaugs, kad šiukštu nepamirščiau.

Žanras ir skaitytojų amžius. Žmonių kalba parašytas psichologijos vadovėlis, skirtas N-18 (ne todėl, kad kažko seksiško yra, o todėl, kad jiems visai nieko aktualaus ten).

Apie ką gi. Knyga suskirstyta į skyrius pagal vaikų amžių, kuriuose aprašomi pagrindiniai amžiaus grupės elgesio modeliai ir patariama, kokia tėvų reakcija į vaiko elgesį kuria abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. Knygos pagrindinė mintis – vaikai nėra tėvų nuosavybė, jie elgiasi ne taip, kaip tėvai nori, o taip, kaip jiems atrodo tinkama. Tėvai turi priimti vaikus tokius, kokie jie yra neprojektuodami į juos savo lūkesčių ir neišpildytų svajonių.

Kas labai gerai. Nekalbėsiu apie turinį, nes čia ne tokia knyga, kurios veikėjams galėtų trūkti įtikinamumo ar siužetui vingių. Paminėti geru žodžiu galiu stilistiką. Pirmas geras žodis tenka žmogiškai kalbai: jeigu kam yra tekę skaityti psichologijos veikalų, žinote, kad tie tekstai tikrai reikalauja papildomo pagooglinimo ir pakaušio pasikasymo ieškant galvoje prasmių. Tai ši knyga parašyta tikrai paprastai. Taip, tarsi pati autorė iš tikrųjų norėtų padėti mums suprasti, kaip veikia tėvų-vaikų santykiai, o ne bandytų mums parodyti, kad ji yra daug aukščiau supratimo skalėje.

Kitas puikus dalykas – konspektiškumas ir knygos noras, kad mes ką nors atsimintume. Glaustai parašytos mintys, pakartotos ir paryškintos kelissyk, kad jau tikrai nepamirštume.

Kam rekomenduočiau:

a) turintiems įvairaus amžiaus vaikų tėvams, norintiems pasisemti idėjų (visiškai must have!);

b) visiems, kurie turi psichologinių bėdų ir mano, kad jos atėjo iš vaikystės (paskaitykite, turėtumėte rasti už ko užsikabinti);

c) paaugliams skirtų tekstų rašytojams, kurie arba nėra paaugliai (suagėliai seniai pamiršę, kas yra paauglystė), arba yra paaugliai, bet konstruoja suaugusius veikėjus – tėvus: knygoje tikrai daug medžiagos apie tai, kaip galvoja tėvai ir kaip galvoja vaikai, todėl jos turinys pasitarnauja įtikinamų veikėjų kūrimui.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s